plumpčioti

plùmpčioti, -ioja, -iojo intr., plumpčióti, -iója, -iójo 1. sunkiai, nevikriai eiti, plumpsėti: Kumelė bėga plùmpčiodama, neturia išeigos geros Šts. Kas tę per purvyną plùmpčioja? Vlk. 2. kristi: Nuo šakų, kaip kepures palikę gvildus, gilės plumpčioja žemėn rš. 3. plumpinti, mosuoti: Vištos taip ėmė kudakuoti, plumpčioti ir blaškytis, tartum į jų būrį būtų šimtas vanagų nusileidę P.Cvir. \ plumpčioti; atplumpčioti